ČEKIJOS LIETUVIŲ BENDRUOMENĖS TINKLALAPIS

PASAULIO LIETUVIŲ BENDRUOMENĖ RAGINA BALSUOTI

Pasaulio Lietuvių Bendruomenė ragina visus Lietuvos piliečius užsienyje balsuoti Seimo rinkimuose 2008 m. spalio 12 d.

            Balsuoti galima Lietuvos Respublikos diplomatinėse atstovybėse ar konsulinėse įstaigose, taip pat iš anksto balsuoti paštu, pranešus savo adresą Lietuvos Respublikos diplomatinės atstovybės ar konsulinės įstaigos balsavimo komisijai.            

Balsuoti galėsite už pasirinktą kandidatą vienmandatėje Naujamiesčio rinkimų apygardoje:

            Gražina Baikštytė- Naujoji sąjunga (socialliberalai)

            Vytautas Bogušis-  Liberalų ir centro sąjunga

            Raimonda Daunienė- Tautos prisikėlimo partija

            Irena Degutienė- Tėvynės sąjunga- Lietuvos krikščionys demokratai

            Juozas Kirdeikis- Darbo partija

            Sergej Kozlovksij- „Fronto“ partija

            Artur Liudkovski- Lietuvos lenkų rinkimų akcija

            Andrius Mazuronis- Partija Tvarka ir teisingumas

            Vytas Navickas- Lietuvos valstiečių liaudininkų sąjunga

            Rimantas Šadžius- Lietuvos socialdemokratų partija

            Jurga Vidugirienė- Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdis

 Taip pat galėsite balsuoti už kandidatus partijų sąrašuose. Pridedame Jums Pasaulio Lietuvių Bendruomenės visuomeninių reikalų komisijos Lietuvos politinių partijų programų, kiek tai susiję su  užsienio lietuviais, įvertinimą. Mums rūpestį sukėlė didelė dalis Tvarkos ir teisingumo (9 iš 11 Seimo narių) ir Darbo partijos (21 iš 23 Seimo narių) Seimo narių kreipimasis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą 2008 m. liepos mėnesį, teigiant kad „Lietuvos Respublikos Konstitucija nenumato, kad vykdant kolektyvines gynybos operacijas, į Lietuvos Respubliką galėtų atvykti kitų valstybių kariniai vienetai ir jie galėtų būti panaudojami Lietuvos Respublikos teritorijoje.“ NATO narystė yra kolektyvinis aljansas, kuris Lietuvai garantuoja saugumą.

 

Jei mums pilietybė yra svarbi, parodykime savo lojalumą Tėvynei, balsuodami rinkimuose. Balsavimas yra ne tik teisė, bet ir kiekvieno piliečio atsakomybė bei pareiga. Mūsų politinis aktyvumas lems, kaip Seimas dirbs Lietuvos ir užsienio lietuvių labui. Lietuva bus tokia, kokią mes patys sukursime.  Jei esame Lietuvos tautos dalis, būtinai turime ją kurti kartu.

   

Pasaulio Lietuvių Bendruomenės Visuomeninių reikalų komisijos Lietuvos politinių partijų programose išsakytų nuostatų dėl užsienio lietuvių, įvertinimas

 

Visos politinės partijos pripažįsta, kad didelė emigracija tapo rimta problema valstybei ir būtina ieškoti būdų, kaip šiuos procesus valdyti. Tačiau tik Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai, Liberalų ir centro sąjunga bei Liberalų sąjūdis savo programose skiria kiek daugiau dėmesio santykių su lietuvių bendruomenėmis nustatymui.

Analizuojant emigracijos kausimą siūlytume pasižiūrėti kiek plačiau – tai ne tik naujieji emigrantai, tačiau taip pat senas veiklos tradicijas turinčios lietuvių bendruomenės JAV, Kanadoje, Vokietijoje …. Užsienyje gyvenantys lietuviai – tai taip pat Lietuvos etninėse žemėse gyvenantys lietuviai. 

TS-LKD galima pagirti už pastangas prognozuoti ir įvardinti galimas grėsmes, kylančias dėl emigracijos ir imigracijos procesų. Kitas esminis dalykas, kuris įrašytas į programą  – tai nuostata, kad Lietuvos pilietybė negali būti atimama prieš piliečio valią. Tai kokybiškai naujas požiūris, kadangi kitų partijų programose deklaruojama spręsti tik „dvigubos pilietybės“ įteisinimo klausimą (pvz. LS), tuo tarpu kai net Pasaulio Lietuvių Bendruomenė (PLB) nepritaria neribotam dvigubos pilietybės įteisinimui. Tačiau TS-LKD programoje randame ir daug vienas kitam prieštaraujančių teiginių. Vienur siūloma kurti „globalią Lietuvą“, kitoje vietoje – išeiviai raginami „ne natūralizuotis kitose šalyse ir grįžti į Lietuvą“. Labai abejotina galime pavadinti „lietuvio paso“ suteikimo užsienio lietuviams idėja. Panašus projektas jau įgyvendinamas kaimyninėje Lenkijoje ir atrodo nesusilaukė didesnio susidomėjimo.   

LS savo programoje kalba apie „pakankamą projektinį finansavimą lietuvių bendruomenių kultūrinėms iniciatyvoms…“, TS-LKD apie specialistų siuntimą dirbti lietuvių bendruomenių mokyklėlėse, LirCS apie „aiškių santykių su išeivijos bendruomenėmis nustatymą, lietuvių bendruomenių integraciją į valstybės gyvenimą“. Ta parama dažnai yra reikalinga, tačiau neįmanoma „pakankamai“ finansuoti ir visur nusiųsti specialistų, kurie išmanys lietuvių bendruomenės veiklos specifiką  labiau negu tos bendruomenės atstovai. Valstybė negali stengtis perimti tos veiklos, kuri jau vyksta bendruomenėse. Ji turi būti suinteresuota bendruomenių organizacinės struktūros stiprinimu, savarankiškumu ir vengti daryti jas priklausomomis vien nuo Lietuvos paramos.  

Atrodytų, kad pats pigiausias ir lengviausias būdas „išsaugoti“ į užsienį išvykusius piliečius būtų ilgai trunkančių procedūrų, susijusių su pasų keitimais, santuokų, gimimų apskaita Lietuvoje, kitų dokumentų išdavimais, naikinimas. Apie tai programose nekalbama.

LirCS programoje akcentuojamas bendradarbiavimo su lietuvių bendruomenėmis užsienyje svarba. Tai svarbus akcentas, kadangi užsienyje gyvena ne tik ekonominiai emigrantai. Šiuo metu lietuvių bendruomenės oficialiai registruotos jau 40 šalyse. Jas vienija PLB, turinti dešimtmečiais kauptą patirtį, aiškią organizacinę struktūrą, kultūros, švietimo centrus ir t.t. Partijų programose nėra pasiūlymų siekti bendros su užsienyje gyvenančiais lietuviais strategijos sukūrimo, pasitelkti juos bendram darbui, pasinaudoti sukaupta patirtimi, ryšiais. Trūksta pasiūlymų, kaip užsienyje gyvenančių lietuvių patirtį, organizacinę struktūrą ir ryšius panaudoti Lietuvos interesų stiprinimui pasaulyje.

Visos koncepcijos orientuotos į lietuvių „grąžinimą“ iš užsienio. Tačiau „grįžimas“ priklauso nuo daugelio aplinkybių ir trumpalaikėje perspektyvoje sunkiai prognozuojamas. Programose pasigendama požiūrio, kad „grįžimas“ nebūtinai turi būti fizinis. Jis gali vykti per mokslą, bendrus projektus, investicijas, kultūrinius ryšius. Į kur ir kaip turi „sugrįžti“ Lietuvos etninėse žemėse gyvenantys lietuviai? 

Visos partijos pripažįsta, kad už Lietuvos ribų gyvena beveik trečdalis tautiečių, tačiau tik Lietuvos lenkų rinkimų akcija (matyt savo programinių tikslų vedama) siūlo įsteigti atskirą instituciją – „Išeivijos departamentą“. Kitos partijos savo programose net nemini Lietuvos Respublikos  Seimo ir PLB komisijos reikšmės, nei jos paskirties ar sudėties.

  

Regina Narušienė

Pasaulio Lietuvių Bendruomenės Valdybos pirmininkė

PLB Visuomeninių reikalų komisijos pirmininkė

Lietuviškas choras CANTEMUS Vienoje

Š.m. spalio 16 d. ketvirtadienį, maloniai kviečiame visus į Franz-von-Assisi bažnyčią, pasiklausyti lietuviško choro CANTEMUS atliekamų lietuvių kompozitorių bažnytinių kūrinių chorui bei J.Gudavičiaus „Kur giria žaliuoja” ir A.Martinaičio „Žemaičių plentas”.

 

Koncertas prasidės tuoj po šv. Mišių, kurių pradžia 18.30.

 

 

Adresas:  2., Mexicoplatz 12

Atvažiuoti į Vorgartenstrasse stotelę
Metro U1 arba 10A, 11A


 Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejaus
kamerinis choras „Cantemus“

 

 2006 metais šventė 20-ties metų veiklos jubiliejų. Į pirmą repeticiją kolektyvas susibūrė Vilniaus mokytojų namuose 1986 m. Pirmas viešas koncertas įvyko tų pačių metų gruodžio 31 d. ateizmo muziejuje – Šv. Kazimiero bažnyčioje.

Metų bėgyje choras tapo respublikinių apžiūrų nugalėtoju ir jam buvo suteiktas pavyzdinio choro „Cantemus“ vardas.

Nuo 1988 m. prasidėjo choro pergalingas žygis per Europą : iškovoti prizai prestižiniuose tarptautiniuose chorų konkursuose: Bela Bartoko (Vengrija), Ture (Prancūzija), Tolosa (Ispanija), Areco, Goricija (Italija), Tallinas (Estija).

Be konkursų kolektyvas aktyviai dalyvavo Respublikoje rengiamuose choriniuose festivaliuose. Su koncertinėmis programomis choras lankėsi Lenkijoje, Vokietijoje, Suomijoje, Austrijoje, Norvegijoje ir jau minėtose šalyse, kuriose vyko konkursai.

Įrašytos dvi plokštelės bei CD: Juozo Naujalio Motetai ir Musica sacra Lithuanica.

Choras paruošė eilę Lietuvos kompozitorių  stambios bei smulkios formos kūrinių premjeras. Iš viso choro repertuare sukaupta virš 100 autorių opusų (apie 300 kūrinių pavadinimų).

Choro vadovas Laurynas Vakaris Lopas

 

KONCERTO PROGRAMA

V. Samatulietis
                            
J.Gaubas             
M.K.Ciurlionis           
J. Naujalis                  
J.Kacinskas                
C.Sasnauskas              
A.Viecumnieks       
V.Miskinis                  
G.Svilainis                  

                             
A.Martinaitis         
J.Gudavicius         

 

 

Ego sum pastor bonus

In te Domine speravi

Exaltabo te Domine

Sanctus

In monte oliveti

Terra tremuit

Marija, Marija

Ave Maria

O salutaris

Laudate Dominum

 

 

Žemaičių plentas

Kur giria žaliuoja

 

 

PRANEŠIMAS

PRANEŠIMAS SPAUDAI

Už tarptautinio lygio mokslo pasiekimus ir ryšių su Lietuva stiprinimą paskirtos mokslo premijos užsienio lietuviams

 

Užsienyje gyvenantiems lietuvių mokslininkams paskirtos Švietimo ir mokslo ministerijos mokslo premijos. Švietimo ir mokslo ministro įsakymu sudaryta komisija iš 16 kandidatų išrinko 5 iškiliausius lietuvių išeivijos mokslininkus, kurie bus pagerbti premijomis.

 

Premija už viso gyvenimo nuopelnus mokslui ir pasiekimus humanitarinių ir socialinių mokslų srityje skirta filosofui dr. Ignui Kęstučiui Skrupskeliui Pietų Karolinos universiteto (JAV) profesoriui emeritui. 

Premija už viso gyvenimo nuopelnus mokslui ir pasiekimus fizinių, biomedicinos ir technologijų mokslų srityse skirta technologijos ir edukologijos mokslų atstovui dr. Romualdui Kašubai Šiaurės Ilinojaus universiteto (JAV) profesoriui emeritui.

Premija už pastarojo dešimtmečio pasiekimus humanitarinių ir socialinių mokslų srityje skirta istorikui dr. Broniui Makauskui Lenkijos mokslų akademijos Istorijos instituto mokslininkui, Lietuvos – Lenkijos santykių istorijos tyrėjui.

Premija už pastarojo dešimtmečio pasiekimus fizinių, biomedicinos ir technologijos mokslų srityse skirta lazerinių technologijų specialistui dr. Sauliui Juodkaziui Hokaido universiteto (Japonija) asocijuotam profesoriui.

Premija už mokslo patirties, pasiekimų sklaidą, mokslo ryšių tarp Lietuvos ir užsienio šalių plėtojimą skirta edukologui, lietuvybės puoselėtojui dr. Algimantui Taškūnui Tasmanijos universiteto (Australija) mokslo darbuotojui.

 

Mokslo premijos dydis – 13 000 Lt (100 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytų minimalaus gyvenimo lygio dydžių). Premijų tikslas – skatinti išeivijos mokslininkus puoselėti lietuvybę bei siekti, kad jie garsintų Lietuvą, palaikytų tampresnius ryšius su Lietuvos mokslo bendruomene, krašto lietuvių bendruomenėmis ir aktyviai dalyvautų jų veikloje; skatinti išeivijos mokslininkus dalyvauti bendrose mokslo programose.

 

Premijas iškilmingai įteikti planuojamas spalio mėnesį.

 

 

Išsamesnė informacija: Aušra Gribauskienė, Švietimo ir mokslo ministerijos Mokslo ir technologijų departamento Tarptautinių mokslo programų skyrius, tel. + 370 5 21 90 119.

“Respublikos” pasiūlymas

Laba diena,
Jus trukdo “Respublika”.
Tiesa sakant turime pasiulyma Jusu bendruomenes nariams, norintiems save
isbandyti zurnalistikoje. Kadangi kol kas musu laikrastis neturi pastoviu
korespondentu uzsienyje, mes nusprendeme sia situacija istaisyti ir
pasiulyti galimybe uzsienyje gyvenantiems lietuviams rasyti mums kokia
nors tema, susijusia su salimi, kurioje gyvenate.
Tiesa, galvojant apie Lietuvos pragyvenimo vidurki, didziuliu honoraru
pazadeti negalime, taciau tikrai uz darba ir varga rasantiems
atsilyginsime priklausomai nuo straipsnio dydzio ir sudetingumo.
Butume labai dekingi, jei isplatintumete informacija bendruomenes nariams
ir labai tikimes, kad kas nors atsilieps.
Linkejimai is Lietuvos!
“Respublikos” pasaulio skyrius